„Oni: Thunder God’s Tale“ apžvalga: graži santuoka tarp CGI ir „Stop-Motion“

'Oni: Thunder God's Tale' Review: A Beautiful Marriage Between CGI and Stop-Motion

Dešimtmečius „Stop-Motion“ animacijos pasaulis buvo labai nišinis. Meno formą kažkaip išsaugojo keli menininkai, kurie vis dar mano, kad technika yra kažkas, ką reikia išsaugoti. Nepaisant to, Netflix bandė patraukti meną, kurdamas tikrai nuostabias laidas, kuriose naudojama technika sukuria kažką unikalaus ir verta žiūrėti. Oni: „Thunder God’s Tale“ yra tik naujausias iš šių TV serialų, kuriame naudojama sustabdyta animacija kartu su CGI technika. Rezultatas puikus.





„Oni: Thunder God’s Tale“ yra „Tonko House“ kūrinys, bendradarbiaujant su „Megalis VFX“, siekiant sukurti CGI patobulinimus ir animacijas. Serialą kuria ir režisuoja Daisuke Tsutsumi, anksčiau dirbęs animatoriumi Pixar Animation Studios, kur režisavo keletą trumpų filmų. Seriale vaidina Craigas Robinsonas, George'as Takei, Anna Akana, Momona Tamada, Brittany Ishibashi ir Archie Yates. Serialas pasakoja apie Onari, jauną merginą, kuri vis dar nesugebėjo atrasti savo tikrosios galios.

'Oni: Thunder God's Tale' Review: A Beautiful Marriage Between CGI and Stop-Motion

Serialas pasakoja apie Onari, kai ji atranda, kas ji yra šiame stebuklingame japonų įkvėptame pasaulyje, ir ką jos egzistavimas reiškia šiam pasauliui. Ji atskleis keletą paslapčių, kurios siejasi su laiku ir vieta, kurių ji nesupranta, kelyje į šiuos atsakymus. Taigi tai, kas prasideda kaip labai asmeniška pasaka apie jauną merginą, tampa didesnio masto, neprarandant stebuklingo veiksnio, dėl kurio istorija tampa panaši.



Jau nuo pirmųjų poros pasirodymo minučių galite pajusti, kad tai yra aistros projektas. Personažų detalumo lygis, jų judėjimo būdas, nuostabi aplinka, kurioje jie vaikšto ir šokinėja, ir daug daugiau yra puikūs. Neseniai „Netflix“ matėme keletą sustabdytų laidų; „The House“ ir „Lost Ollie“ yra tik keletas iš jų, tačiau „Oni: Thunder God’s Tale“ jaučiasi visiškai kitaip, nes meno stilius primena apie tokias laidas kaip „Adventure Time“, ir labai šaunu pamatyti tokį personažų dizainą kitaip.

SUSIJĘS: „Paklydusi Ollie“ apžvalga: melancholiškas „Stop-Motion“ nuotykis, kuris pasiekia namus

Spektaklyje naudojamas stop-motion animacijos ir CGI derinys, siekiant išplėsti rinkinius ir padaryti personažus sklandesnius ir dinamiškesnius. Labai sunku suvokti, kas yra CGI, o kas ne, nes menininkai įdėjo daug pastangų į galutinį produktą. Labai greitai pasirodys ir Guillermo Del Toro Pinokis, tad panašu, kad per artimiausius kelis mėnesius bus daug medžiagos stop-motion gerbėjams. Trumpa serialo trukmė, tik keturi epizodai, byloja apie sunkumus ir sunkaus darbo kiekį, kurio reikia norint sukurti šou.



'Oni: Thunder God's Tale' Review: A Beautiful Marriage Between CGI and Stop-Motion

Kalbant apie pasakojimą, pasirodymas yra labai skirtas jaunai auditorijai, tačiau vis tiek randama laiko plėtoti savo istoriją ir mitologiją. Dėl to pasirodymas atrodo kaip kažkas, kuo gali mėgautis ir vyresnio amžiaus žiūrovai. Istorijos tempas yra gana greitas, nepakankamai greitas, kad viskas būtų skubota, bet ir nepakankamai lėtas, kad atrodytų, jog istorija yra ištempta. Tai labai geras balansas, o keturis epizodus lengva žiūrėti vienu prisėdimu, jei nesate atsargūs.

Aktorių kolektyvas taip pat nuostabus. Ansamblio balsas šviečia kiekviename iš vaidmenų. Pavyzdžiui, Onari yra puiki veikėja, nes ji pradeda vienoje vietoje, o vėliau istorijos pabaigoje baigia visai kitoje. Jos lanko eigą galima atsekti jos balse, taip nutinka ir su visais personažais – dideliais ir mažais. Atrodo, kad aktorių atranka tikrai padarė geriausius įmanomus sprendimus, kai reikėjo atgaivinti šiuos personažus. Matydami spektaklį galite nujausti, kad patys aktoriai žinojo, kad daro kažką ypatingo.



Kai kuriems žmonėms stop-motion animacija iš tiesų atrodo jaudinanti ir nepatogi, o tiems žmonėms turiu tik pasakyti, kad jie turėtų pabandyti serialą. Jis labai trumpas, o „stop-motion“ ir „CGI“ animacijos derinys yra labai gerai atliktas, galbūt pakankamai gerai atliktas, kad jiems nebūtų keista, kaip kituose kūriniuose. „Oni“ yra viena geriausių animacinių laidų, kurias šiais metais išleido „Netflix“, ir jų yra daug. Liūdna girdėti, kad „Netflix“ gali sumažinti savo animacijos skyrių, bet, laimei, prieš priimdami tokį sprendimą, jie surengė tokias laidas.

Pabaigoje „Oni: Thunder God’s Tale“ yra nuostabi pasaka apie meilę, atsakomybę ir tai, ką reiškia atsiverti žmonėms ir parodyti jiems, ką sugebi. Meilė niekada nėra kažkas, ko reikėtų nuvertinti. Meilė yra vienas nuostabiausių jausmų, kurį gali jausti žmogus, ir jei ką nors mylite, turėtumėte tai jam pasakyti, nes dar labai toli ir nuo tada, kai galėsite pasakyti, kad meilė vyksta su jumis. Oni: Perkūno Dievo pasaka yra meilės kūrinys, todėl verta pamatyti.

BALAI: 9/10

Apie Mus

Kino Naujienos, Serija, Komiksai, Anime, Žaidimai